Almantas Galvanauskas dirba 1817 m. įkurtame Mičigano universitete, kuris nuo 1837 m. yra Ann Arbore (The University of Michigan), vadovauja tyrėjų grupei (Electrical engineering and computer science department, Center for ultrafast optical science), kuriančiai šviesolaidinius lazerius, bet jo šaknys – Lietuvoje. Gimtojoje šalyje apsilanko vos ne kasmet. kaip kviestinis lektorius ir vienas žinomiausių pasaulyje šviesolaidinių lazerių specialistų perskaitė paskaitą Šviesolaidinių lazerių technologijos Europos Sąjungos finansuojamo ir Lietuvos Vyriausybės remiamo kuriamo Nacionalinio lazerių mokslo ir technologijų centro darbuotojams. Almantas šventai įsitikinęs, kad šviesolaidinius lazerius jau šiandien galime vadinti lazerių ateities technologija.
Tačiau šviesolaidinių lazerių galios revoliucija prasidėjo mažiau kaip prieš kokius dešimt metų ir tebevyksta dabar. A. Galvanausko vadovaujama tyrėjų grupė kuo aktyviausiai tuose procesuose dalyvauja, vienu metu turėjo pasiekę net galios pasaulio rekordą, jų šviesolaidinis vienamodis lazeris generavo 800 vatų. Tai jau praeitis, nes daugelio kompanijų tyrėjų grupės dalyvauja tose lenktynėse ir šiuo metu (IPG kompanija) rekordas – 3 kW vienamodis šviesolaidinis lazeris. Tokios galios technologinis lazeris pjauna kelių centimetrų storio plieno lakštą kaip peilis sviestą.
Tos lenktynės brangiai kainuoja: 1 kW kaupinimo galios kainuoja 100 tūkst. JAV dolerių, o kaupinama diodais. Pastebima, kad nors laboratorijose galima rasti 3 kW galios šviesolaidinių lazerių, bet pramonėje šiuo metu plačiausiai taikomi iki 1 kW galios technologiniai šviesolaidiniai lazeriai. Antai Volkswagen bendrovė perėjo prie lazerinio suvirinimo darbų, ir šviesolaidiniai lazeriai yra viena iš svarbiausių taikomų metalo apdorojimo technologijų, sėkmingai konkuruojanti su kieto kūno lazeriais. Spaudoje skelbta, kad naujos kartos Mercedes automobilis ištisai bus suvirintas ir išlankstytas taikant lazerines technologijas.
Atrodytų nieko naujo, nes japonai jau seniai taiko lazerines technologijas ir „protingus“ robotus automobilių gamybos pramonėje. Ir vis dėlto nauja tai, kad pradėjus taikyti modernius ir per keletą metų gerokai ištobulintus šviesolaidinius lazerius pavyko gauti daug kokybiškesnę spindulio kokybę, sumažėjo aparatūros gabaritai ir gamybos procesų kaina. Taigi visai kitas kokybinis lygmuo. Šviesolaidiniai lazeriai pramonėje labai sparčiai įsitvirtina tose pozicijose, kurias ligi šiol buvo užėmę kieto kūno lazeriai. Per paskutinius keletą metų jų gamyba ir pardavimas išaugo dešimtimis procentų, o kieto kūno lazerių technologinių lazerių gamyba ir pardavimas jau nedidėja.
Šaltinis „Mokslo Lietuva“